2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis

Mano šulinys



Tėvelio molinė troba,
Paties lipdyta
Ir brolio minkyta
Su kojomis,
Smėlio asla,
O papečky surado vietą triušiai,
Bet išsikasdavo nakčia.
Tvartelis irgi molio,
Kur karvė, vištos,
Žąsys gageno rytą vakarą,
O šulinys prie namo
Girdė ir vis pildėsi,
Pasiekiamas ranka...
O troboje kvepėjo duona:
Motulė verpė, audė
Ašarą nušluostydama,
Kad jos pirmagimis sūnelis
Išėjo į karužę,
Ilgam negrįžo vis namo.
Ir seserys bėgo prie šulinio,
Skalbti - prie upelio,-
Tenai vanduo švarus
Ir visą žiemą teka
Kaip gyvenimas...
Dabar semiu tą reginį
Juo gyvenu ir žemėje,
Galbūt jis bus ir danguje.



Komentarų nėra: