Rudens romansas

Vidmantas Plėta su draugu  menininku Tarabilda

Kas nubraukė, saulute,

Tavo spindulius,

Gal į kasas supynė?

Pakils mėnulio pilnatis

Ir vaikščios iš paskos

Pečius tau apkabinęs...

Paleis geltonus plaukus

Ir atsidus gimtinė,

Nes čia buvau

Ir čia tau dainavau

Apie laimingas valandas

Ir negandų sekundę...

Gerų rankų tiek daug -

Jų šilumą jutau,-

Kaip vieną spindulį.

Kiekvieną rytą

Su tavimi kilau

Ir „ačiū“ žodį skyriau,

Mano brangi Tėvyne.