Ko močiutė ilgai buvo.
Lemputes visas degiojau,
Niekas „niu niu niu“nemojo.
Dvi kojytės – vis po balą
Ir vėl šlapi batai, namas,
Kai nemato, net, kai mato,
Balos telkšo- „pačios,pačios“.
Dvi rankytės šautuvėlį
Šiandien pačios nusitvėrė.
„Būsiu, būsiu kareivėlis,
Nėra lauko kambarėly...
Ką aš arsiu ir akėsiu,
Kur tuos grūdus tada dėsiu;
Juk duonytė parduotuvėj
Ant lentynos gražiai guli.
O tos pasakos mamytės,
Kur knygelėj suguldytos,
Tik visai mažiukui vaikui,
Man kompiuterio jau reikia.
Ten tik šaudo, viskas pyška -
Neisiu šiandien aš į mišką.
Pirmas sniegas gal gražu,
Bet nežaisiu aš su juo“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą