Kelionėje ilgai neužsibūnu -
Vėl traukia, šaukia gimtieji namai,
Krantai upelių ir pakrūmės,
Keliai, takeliai ir miškai.
Tik pažiūriu, kur atsidūriau,
Nors gražus kraštas, seni pamatai;
Senovinė pilis sugriuvusi,
O atstatyta vėl naujai.
Tada žinau, kaip kuriama gerovė,
Kokią kultūrą čia paliko svetimi;
Ką išvežė ir į vežimus, laivus sukrovė,
Ko nepakėlė,-liko tiktai bokštai amžini.
Betgi ir šiuos pabūklai griovė,
Liko skylėta ir sušaudyta didinga atmintis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą