Pirmas sniegas be šalnos -
Šarkos šnekos ant šakos,
Žemė šildo ir alsuoja -
Tirpsta sniegas basakojis.
Be šaltuko – šiltos žiemos,-
Besmegenių morkos žvilga,
Kai tik papučia pietys,
Virsta galvos-viens , du, trys.
Dar Kalėdų žilas Senis
Leidžiasi nuo savo kalno;
Jo ir nosis gal kitokia,
Prilipdyta – ne iš morkos.
Kiek žiūrėjau iš arti,
Bet nedrįsdavau paliest;
Liepė šokti ir dainuoti
Ir eilėraštį padeklamuoti.
Vieno žodžio nemokėjau,
Bet saldainių gavau dėžę.
Storas bus Kalėdų maišas
Ir aš būsiu geras vaikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą