Žmogaus gyvenimas
Neapsakytai trumpas,
Bet kas norėtų
Vis gyventi amžinai -
Paliegęs ir sukumpęs,
Su išsukiotais sąnariais?..
Maža skubėjau greit užaugti
Ir tiek daug laiko
Buvo prieš akis.
Nepajutau, kada subrendau;
Galbūt savaime teka laikas,
Neskubintas įeina pro duris.
Kiek tos laisvos jaunystės?
Žiūrėk, jau mano vaikas eina
Ne iš paskos, vis priešaky...
Ir bėgi paskui jį,
Kad nesukluptų,
Klausi, ar neskauda,
O jis net neatsisuka.
Tokia jo paskirtis -
Tai upeliukas virva,
Gyvastis...
Dabar jau viskas praeity.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą