Miške liepelė ošia tyliai
Ir šnara drebulė balta,
Prie kelio ąžuolas palinksta
Tarsi dievadirbio kančia.
Ant rankų ilsisi lentelė,
Būsimoji prievepstė -
Plona, švelni, nepaliesta,-
Tarsi skaisti mergelė,-
Sieloje, meistro delne.
Vis saulė teka rateliu
Ir kyla, kyla rytuose...
Dar vienas ratas tėviškei,
Kuri augino medį ir tave.
Saulutę taip aukštai iškėlei,
Kad ją pamatė visa Lietuva.
Trečiasis ratas -
Motinai ir sūnui,
Kurie bus visada šalia,
Kai medis augs,
Ir guls ant mūsų stalo
Kaip duonos kepalas,
Kaip Dievo dovana duota.
Tikroji žmogaus paskirtis -
Tai menininko mūza
Budės saulutės nušviesta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą