2011 m. gruodžio 25 d., sekmadienis

Kalėdos


Per Kalėdas įeidama į trobą
Nusipurtydavau sniegą,-
Per slenkstį kojos keliasi abi;
Už jo skriaudas ir neviltį paliekame,
Tarsi iš naujo vėl užgimstame visi.
Gražius žodžius pasakome
Net tiems, kurie ir pasilieka -
Visų juk nesukviesiu,
Mano troba maža
Ir didelė šeima – savi,
Bet svečias malonus,
Kada pasveikina ir taria“labas“
Ar „iki vakaro“,-tokia kalba graži.
Ten pusnyje dar kibirkštis paliko -
Ji šviečia naktį žvaigždėmis.
Mano tėvynė-tai namai
Prie kelio į rytus ir į vakarus,
Kur visos mūsų viltys susibėga,
Kad būtų tik rami, giedri naktis.
Dabar aš tuo tikiu -
Dėl vaikų ateities.

Komentarų nėra: