Kada lieku viena,
Tiktai su mintimis,
Toli toli keliauju;
Nebėra horizontų,
Dangaus ir žemės nebėra -
Tik aš ir žvaigždės.
Gal išsirinksiu dar kurią,
Kuri arčiausiai saulės,
Vis šildysiu tavo rankas,
Tada ir man bus šilta.
Tavo lemtis, tavo žvaigždė
Nušvito man kaip saulė...
Dėkoju ir dėkosiu,
Kad galėjau ir galiu
Mylėti saulę ir žvaigždes,
Ir viską mus pamilusiame,-
Lyg Kalėdų pasakoje,-
Nuostabiame pasaulyje.
Galiu ir žvaigždę užkerėti,
Kad ji nekristų iš dangaus -
Žibėtų tavo akyse,-
Kaip Meilė , saulė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą