Diena prasideda tyla;
Girdžiu, kaip Nemunėlis teka,
Kaip vaikas teškina balas
Ir basos kojos įbrenda į rasą...
Kaip pamiškės krūme
Lakštutė suokia, kažką sako,-
Taip norisi išmokti jos šnektas.
Kiek Lietuvos paukštelių
Kalbasi ir vis kita kalba
Ir bėga garsas į pasaulį.
Tai jau tikra diena, šviesu,
Kai girdisi, kad kalba...
Pasaulis-tai didžiulis miestas,
Pastatytas nuo pastolių nuostabių,
O bokštai tik po to,
Kai jau išmoksime,
Išgirsime, ką visi kalba.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą