Taip dažnai slėpė auksą,
Kas šio per daug turėjo;
Niekam nepardavė
Ir tų žiedų net nemūvėjo,
Tik į skrynelę dėjo,
Slėpė po stogais
Ir po lentomis,
Bet grindys tos braškėjo,
Išduodavo žingsnius visiems,
Kas ten vis ėjo,
Tikrino, drebėjo,
Kad nematytų niekas -
Net tarnai, virėja...
Pasibaigė ir pietūs,
Gedulo varpai skambėjo,
O auksas ir dabar dar žiba
Po atvirais langais,
Bet niekas neima -
Po laiko kalba vėjas.
O sako-niekas neturėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą