Gerumo angelas plasnoja

Gerumas užsega sparnus,

Meilė kilstelėja ir plasnoji,

Ne vieną sargą aš turiu,

Kai du sparnai, –

Keli net angelai

Patiesia taką, gėles kloja

Moteriai po kojomis…

Sparnuotas polėkis – gyvenimo svaja,

Kuri ir negalvoji, –

Pati mintis lakesnė

Ir už minutes,

Ji liepia eiti į rytojų…

Mano angelai – be nuodėmės,

Maži ir jautrūs,

Žiūriu jiems į akis

Ir gera gera širdyje,

Kiekvieną jų norėčiau

Šiandien pamatyti,

Glausti.