Dienoraštis

Nieko nestebino senais laikais,

Kai miestai buvo paversti griuvėsiais,

Kai pilys atitekdavo stipriesiems,

Kad plaukdami laivais

Atrasdavo salas,

Žemynus pavadindavo vardais,

Kuriais jiems vadas liepė.

Vis žavimės ir tais,

Kurie paguldė galvas

Dėl valdovų užgaidų arba garbės, –

Nes tokie buvo papročiai,

Iki šiol neuždengti pelėsiais,

Kiekvienos šalies piliečiai.

Nieko nestebina ir žemės kloduose

Surandami iš naujo radiniai,

Tarytum esame šiandieną

Prie tokių klodų,

Kaip ištakų istorijos

Dar kartą prisilietę…

Istorija rašyta nuo seno laiškais,

Odes pridėdavo,

Lyriniai intarpais pagražindavo

Legendas poetai;

O mūsų metraščiai – interpretacija dienų,

Kuriais vaikų vaikai domėsis.