Rūta

Rūta – gyvybė,

Pradžia gyvenimo,

Kai vaisių mezga

Ir laukia, kada sprogs

Žaliuoju lapeliu.

Rūta – tai pabaiga

Žalios jaunystės,

Kai motinystė

Daug brangesnė

Ir už vainikėlį,

Nes giminė svarbiau,

Kai turi ji šaknis,

O lapai auga

Ir keliasi į dangų

Žaliuoju vainiku.

Rūta – nuodai,

Kada jauna mergelė

Pamilsta jaunąjį bernelį -

Be kraičio skrynios

Ir be palaiminimo

Savo brangių tėvų...

Rūta – tai mūsų papročiai,

Gražiausios raudos,-

Ji auga su mumis kartu.