Gulbė

Tu - mano žemė,

Motina, su balta balta skarele,

Prie stalo ir darbe;

Į baltą skepetą

Kaip duonos kepalėlį

Guldau žodžius

Ir plaukia jie gulbe

Į ramų vandenėlį...

Pašiaušia plunksneles

Ristūnas vėjas, vos įsibėgėjęs,

Ir krenta lapai,

Kaip gaili rasa

Pasidabruoti vėlei...

Motule mano,

Nepakeičiama ir amžina,

Renku gulbės plunksnas

Ir skrenda paukštis,

Mano tėviškės...

Apačioje – arimai suarti,

Tik imk į delną grūdą

Ir pasėk.