2013 m. spalio 8 d., antradienis

Reginutei



Paskęsta vakaras
Į naktį tylią
Ir žvaigždės įsižiebia;
Tai tu – mano likimas,
Mano žvaigždė bemiegė.
Kelelis, smėliu pabarstytas,
Net juodą naktį šviečia...
Vaikystė – vis balta,
Jaunystė dūzgia,-
Tarsi bičių spiečius...
Dabar matau žvaigždes -
Jos rudenėjant ryškios,
Renku paskutinius lapus
Ir pagal jas sudėstau...
Čia - šienpjoviai,
Toliau ir ratai,
Į juos ir atsisėdu,
O kasdieninė duona
Ant geltonų ajerų
Taip kvepia, spindi,
Kai abi mes esame drauge,
Žvaigdžių apšviestos...



Komentarų nėra: