Šungrybių galvos

Prieš saulę -

Maži inkilai,

Maži varnėnai

Labai garsiai gieda...

Dabar į medį kopia

Šungrybiai,

Kurių net žemėje

Niekas neėda...

O kuo labiau supuvęs,

Krenta į akis,

Nes jo galva -

Pati didžiausia,

O viduje - tik kirminai,

Jį pamažu ir graužia...