Debeikiai

Ievai Rickienei,

Vėlinių dienai

Iš gilumos

Ir iš vandens lašų

Sudygsta grūdas

Ir į dangų auga,

Vis po smiltelę vėjas užpučia

Patręšia dirvą naują...

Po akmeniu pasislepia mintis

Ir vėl užauga

Kitos kartos

Nauja būtis -

Viskas iš naujo...

Laisvėja šaknys,

Kai parskrenda vyturys,

Per vagą eina dienos,-

Lyg iš kito pasaulio,-

Bet vis po kojomis regi

Mažą smiltelę...

Ruduo...

Nutilo ir paukščių giesmė,

O tavo balsas

Gieda ant kalnelio,-

Ėjai, sustojai, pasakei:

-Tu man dosni buvai,

Gimtoji žeme.