Laimės pasaga

Nereikia, tu manęs nešauk,

Nereikia,-

Už lango sutema,

O durys užsklęstos,

Ten mano tėvų velkė,

Virš durų plieno pasaga.

Ji nudėvėta

Ir ilgai ilsėjosi žemėj aparta,

Vienas kampas nuskilęs,

Uknolis pasilikęs,

Kaltas rankomis,

Ir buvo taip užlinkęs,

Kad neišrovė niekas iki šiol...

Nereikia,

Niekada nekaustysiu iš naujo,-

Tėvelio nebėra

Ir kamanas vilkai sugraužė,

Kai čia risnojo per rujas,

Ištąsė ir vadžias;

Kaip raginsiu vis arklį,

Jei pasikorė mėnuo

Botago šikšnoje.

Nereikia,-

Mano namai – paklydėliai,

Grįžulo Ratų apvalių

Arklidėje.