Anykštėnams

Tiktai jauniems

Ir skristi lemta,

Perskristi pasaulį,

Prie medžio atsirėmus

Parašyti namo laišką

Ir vėl į kelią.

Tiktai jauni

Pakilti gali į tokį aukštį,

Kad galva ima svaigti

Ne dėl garbės,

Kažkokių turtų,

Netikrų pažadų,

O dėl išbandymų savo jėgų

Per kalnus kopti,

Sužavėti aukštai saulę...

Tiktai jaunų širdis

Pamilti gali,

Net mažą paukštį prie savęs

Pašaukti gali...

Dabar žiūriu tik į tave,

Mano vaikai,

Tėvynės ateity

Matau tik jaunus.