Gerajam policininkui ir menininkui Albinui Šileikai

Gyvenimas - ne veltui,

Kada prižiūri gėlę,

Kai apriši medelį,

Paskiepiji naujai

Mažytę obelį,

Tada ant jo nušvinta saulė

Ir mažas skritulys pakimba

Ir šildo, sveikina,

Sulaukia, kol pražysta laimė

Kiekvieną vasarą naujai.

Taip sukasi gyvenimo ratelis,

Ant jo ir prieverpstė -

Saulutės spinduliai;

Kiekvienas darbas -

Naujas žiedas ir geri jausmai,

Tada juos skiepiji jauniems.