Seniai tai buvo,
Kai ėriukus kirpau,
Verpiau jų vilnas,
Paskui mezgiau,
Savo vaikus rengiau,
Nes buvo baltos,
Labai švelnios.
Iš jų ir veltinius vėliau,
Vis į mokyklą bėgau
Ir saulę pamačiau,
Ką tiktai nupieštą
Pirmokų knygoje.
Skaičiau, varčiau,
Dabar rašau į prieverpstę,-
Saulės malda tyli,
Jos nesuverpsiu niekad...
Tautodailininko Utenos policininko Albino Šileikos menas.
Kai ėriukus kirpau,
Verpiau jų vilnas,
Paskui mezgiau,
Savo vaikus rengiau,
Nes buvo baltos,
Labai švelnios.
Iš jų ir veltinius vėliau,
Vis į mokyklą bėgau
Ir saulę pamačiau,
Ką tiktai nupieštą
Pirmokų knygoje.
Skaičiau, varčiau,
Dabar rašau į prieverpstę,-
Saulės malda tyli,
Jos nesuverpsiu niekad...
Tautodailininko Utenos policininko Albino Šileikos menas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą