Girdėjau pasakas,
Kad varnas atsisakė
Net ne vieno vaiko,
Kuris melavo savo tėvui,-
Jis dar buvo mažas
Ir įtikti vis norėjo,
Kad neišmestų skrisdamas;
Bijojo ir vandens...
O baimės akys didelės,
Meluodamas tikėjosi,
Kad tėvas liks ir amžinai.
Gal toks paliktų
Ir užaugęs iki vyro,
Savo garbę dar pragėręs,-
Ant svetimų sparnų
Juk visada lengviau...
Dabar ir supratau,
Kodėl tokius palieka
Netgi tėvas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą