Pasėjo vėjas grūdą,
Išdygo mažas medis,
Atpažinau – pušis,-
Ilgi ilgi spygliai,
Bet tokie švelnūs,
Kaip kūdikio rankelės
Prie motinos peties.
Į žemę nusileido
Rudens juoda naktis
Ir glosto mažą delną,
Dainuoja lopšines.
O sniego dar paklodę
Išskalbs ir uždangstys
Visas skyles nuo šalčio,
Ką vėjas pamatys.
Jis – mūsų geras tėvas,-
Nemiega per naktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą