2012 m. lapkričio 20 d., antradienis

Lietuviška poezija



Iš pagirių, iš krūmų,
Iš pabalių ir dumblo
Pakilo žmonės
Su pilka sermėga,
Tegu beraščiais
Juos tada vadino,
Bet jie turėjo savo knygą,
Savo raidžių jėgą.
Dabar išpuikėliai
Poeziją vadina –
I n t e l e k t a s.
Iš kur prasideda
Mūsų skalsi poezija?
Nuo motinos ratelio,
Dūzgiančio per naktį,
Šiurkščių spalių,-
Kaip erškėčiai...
Ir žodžiai paprasti,
Kaip klumpės nudėvėtos,
Ant padų rausvas molis,
O viršuje gleivėtas...
Žiūrėk į taką,
Kur statysiu pėdą,-
Ten trykšta prakaitas
Iš po arklo, dalgio,
Mano rašto – tėvo.

Komentarų nėra: