Pirmoji snaigė,
Dar tokia maža,
Basa per dangų bėga,
Kol susitinka su kita;
Priglusta - gniūžtė
Skrenda balto sniego.
Nukrenta tyliai -
Žemė dar šilta,
Pavirsta ašara,
Lašu,
Rasa.
Ir byra vis žėrėdama
Į pilką purvą,
Kuris įsiurbia,
Nieko nesigėdi...
Po kojomis atsiveria
Vėl murzina bala,
O snaigė laukia,
Kada bus šalna.
Ir nesvarbu,
Kad basos
Mes abi...
Diena žvarbi.
Žiema – balta, švari.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą