Verčiu lapus
Ir surenku rudus,-
Tarsi ruduo po žemę vaikštau.
Apkabinu draugus,
Pasveikinu visus,
Kurie su manimi
Dar niekada nepasisveikino.
Prie namo paremiu vartus,
Kad negirgždėtų,
Kada ir tu įeisi,-
Tegu tyla išbūna dar metus;
Kalėdų varpo gaudesys
Praneš, parodys,
Kas gi buvo neteisus,
Kol suskambės Velykų varpas.
Jeigu suklydau,
Mane ir pataisys
Senolis juodas varnas.
Tiktai Kūrėjas gali būti
Visada ramus,
Nes žino savo mintį
Ir tiki savimi;
Jisai atsako,
Kieno buvo darbas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą