„Geruoju net ant balanos sutelpa“,-sakydavo tėtis
Kiek daugel vasarų
Armonika šokio ritmu
Vis vėlino ir vėlino...
Kokia tada naktis tamsi,
Nors tu į akį durk...
Kažkas prie šono
Einančiai namo prisėlina,
Pakalbina, vėl tyliai pėdina.
Čia pat ir durų slenkstis
Ir lovelė tik vienai,-
Kitokios neturėjau.
Su rūbais tais pačiais,
Kurie armoniką girdėjo,
Pavargusias kojas sukėlėm.
Jaučiu, kad glaudžia
Kaktą prie kaktos,
Bučiuoti neišdrįsta -
Taip ir pratylėjom
Iki pat pirmų gaidžių,
Bet lova negirgždėjo...
Jausmai tylėjo.
Galbūt kažkas tada
Mane tikrai mylėjo,
O gal tiktai iš „Pertako“salos
Armonika atėjo?..
Vienintelį išsirinkau seniai,
Kodėl...ir nežinau,
Nuo kurio žvilgsnio
Kūnas, siela sudrebėjo.
Jo laukiau ir ilgėjausi...
Net ir dabar- tik draugiškai
Į skruostą pabučiuok,
Atskridęs vėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą