Atrodo taip arti
Kalnai, juodi tarpekliai,
Kai kur ledynai apsnigti;
Sakau, sustosiu
Prie kalnų upelio,
Kuris nuves
Į pagrindinį krioklį,
Iš kur atsiveria srovė...
O, ne- čia tiktai ledynai tirpsta,
Ir ežerai, šalto vandens pilni...
O gėlas vandenėlis,
Saujoje ištirpęs,
Sušyla burnoje
Ir gyslomis į kraują įsisiurbia,-
Kol aš gyva,
Gyvens ir žodis.
Jis-mano gyvenimas,
Viltis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą