Ruduo – rimties
Ir derliaus metas,
Skaičiuoja obuolių,
Bulvių maišus, –
Sakysit, ne poezija,
O kas to nesupranta,
Kad mūsų stalas,
Nuo žemės grumsto,
Smilčių, molio trupinių.
Ruduo – vėjo verpetai,
Liūtis ir šlapdriba – sykiu,
Pasistatai apykaklę,
Pasidarai mažesnis,
Kad šaltas lašas
Nebūtų toks skaudus.
Ruduo – žiedų
Laikinas atsisveikinimas,
Pasižiūri per vasarą,
Klampoji žiemą baltu patalu,
O akyse marguoja
Tūkstančiai gėlių...
Ruduo – namo pavasaris,
Gražiausi iš visų
Metų laikų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą