Iš praeities

 

Vienu brūkšniu neužbrauksime

Ir savo praeities, –

Mylėjome, svajojome,

Buvo gera gyventi...

Lange vis keičiasi kas dieną

Kitokia saulė,

O naktimis ir tavo akimis

Mėnuo blyškus pažvelgia, –

Koks artimas jo veidas…

Praeitis – ne klevų lapai,

Nukrenta jie rudenį,

Pavasarį naujai dar prisikelti lemta,

O to, kas buvo,

Neprikelti…

Mylėjome, svajojome,

Buvo gera gyventi,

Dėl praeities neverta verkti.