Kuri sėjo linelius,
Tai ir kraitis lengvas, –
Rudens vėjas iškedena
Gelsvo lino saują…
Kuri laistė jurginus,
Parėmė jų galvas,
Tai ir meilė,
Ir palaima
Iš bernelio jauno…
Kuri astras nuravėjo
Rudenį pašaukdama,
Tai ir saulė palinkėjo
Jauna likti amžiams…
Man paliko gladiolė,
Visos žiedo spalvos,
Tol žydėsiu ir mirgėsiu,
Pakol nukąs šalnos.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą