Po pusiaudienio ilgėja
Ir tamsesni šešėliai,
Eini ramiau, kartais lėtai,
Kad neužmintum jo,
O ryte atsikėlęs
Vėl pakartoji nuo pradžių pradžios
Ligi pabaigos…
Nelauki kataklizmų nė išbandymų,
Nori ramybės ir taikos,
Pats save pažinęs
Renkiesi kelią atgalios…
Esi tik sau nematomas šešėlis,
Kiti tave vis peršviečia
Baksnodami pirštu,
Primena praeitį susivėlusią,
Nesušukuosi jau šešėlio, –
Neleis dangus.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą