Kada užpildys istorikai
Palikusias spragas,
Jei neišliko dokumentų,
Kiek žuvo per karus,
Palaidotų prie plento?
Kada surinksime kaulelius,
Sudėsim kryželiu,
Priklaupsime prie antkapių,
Ištarsime vardus žmonių,
Kurie jau niekad nekalbės
Ir negiedos per atlaidus?
Žemė – viena duobė,
Kur guli šautuvas prie šautuvo,
Vieni pražuvo ir tylės,
Kiti, nušovę juos,
Nepasmerkti ir nepajutę atpildo…
Žodis tampa stebuklu,
Kai meilė mus suartina.
Mielieji žmonės,
Tik taikos metu
Netaikykim į savo artimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą