Pabučiavimai

Nubiro vyšnių žiedlapiai balti,

Raudonas uogas sodas mezga,

Tu – mano uoga, – pasakei,

Pabučiavai į skruostą nesiklausęs…

Pražydo pievoj dobilai,

Radau ir penkialapį,

Tu – mano laimė, – pasakei,

Pabučiavai į lūpas nesiklausęs…

Paliko inkilus varnėnai,

Raudonas uogas lesa,

Tu – mano sotis, – pasakei,

Pabučiavai ir baltą galvą nesiklausęs…

Pabiro snaigės nuo šakų,

Vėjas pašiaušė plaukus.

Tu – mano saulė, – pasakei,

Sušildei pabučiavimu dar kartą nesiklausęs.