2020 m. birželio 20 d., šeštadienis

Aukščiau už vyturį



Negera, kai sugriūva namas,

Kitą statyti – per vėlu žilam,

Sunku ir gaila,

Kirsti medį,

Į pamatus ridenti pilkus akmenis

Vienam…


Sunku ir gaila,

Kai pamiršti dainą,

Melodiją girdi,

O žodžiai – pasiklydę atminty, –

Sunkūs atodūsiai

Ir išsvajotos meilės troškulys

Dar aidi naktimis...


Gera klausytis vyturio pavasarį,

Paskui lakštingala jį keičia vakarais

Ir primena mums vasarą,

Paparčio žiedo paslaptį

Ir paskutinę laimės viltį,

Auštančią rytais…


Kai pasibels ruduo į širdį,

Dėkosim dangui,

Nuskrisime su angelo giesme

Giliau – nei žemės grumstas,

Aukščiau – už vyturį…

Ką prisiminsime, vaikai primins?





Komentarų nėra: