Menininkų paveikslai

Padėkokim dangui ir tėvams,

Kad laiku gimėme, –

Verta tikėti likimu,

Kažkas mums dalią skiria,

O pats prisidedi ir savo darbu,

Meile, kruopštumu…

Neši vis per gyvenimą,

Lyg akmenį Sizifo,

Į kalną rideni,

Nori įrodyti pasauliui,

Kad ne veltui čia esi…

Kiekvienas menas – tik per kančią gimęs, –

Kalvis pirštus nusvyla,

Įsipjauna pirštą dievadirbys,

Kas skelia akmenį,

Tam į akis papuola smiltys,

Bet dėl to darbo juk nepalieki,

Per jį ir vertinamas,

Ir paliksi visų atminty.

Išdrožk ir medyje

Dar savo atvaizdą,

Kol mato akys,

Vaikai, net ir vaikaičiai

Prie šventų paveikslų

Pakabins.