2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Nužydėję sodai




Bandau atsekti mintyse,
Kokius sodus turėjo tėtis,
Kokiais skiepais dalinosi
Su artimais kaimynais,
Kaip žiemai rišdavo,
Kad pavasarį žydėtų,
O rudeniop derėtų…

Užmezgę sodai liko atminty,
Žiedais ėmiau domėtis, –
Tokia švelni spalva –
Nuo baltų iki rausvų,
Tarsi dvišonis obuolys,
Kaip skruostai tėtės…

Pasisiuvau ir prijuostę linų,
Kad būtų kur tuos obuolius
Krituolius surinktus sudėti,
Ėmiau ir žiedus siuvinėti,
Bet vis spalvų neatitinku,
Kokios buvo obelų
Ir ūsai tėtės.




Komentarų nėra: