2019 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

Laptevų tremties atgarsiai


Lietuvio kelias

Daug sykių žemintas
Didžiūnų, svetimųjų,
Priverstas kalbėti
Ne gimta kalba,
Savo raštu rašyti
Ilgą laiką buvo uždrausta,
Sušaudyta ne tik milinė,
Namuose austa,
Bet ir širdis –
Sena, jauna, maža…
Jei nepakluso okupantui,
Be kaltės kaltus ištrėmė
Į Sibiro gilumas šaltas,
Blogiau nei gyvulius,
Be šiltų rūbų, apavo,
Naktimis nepasiruošusius
Kelionei NKVD kėlė,
Kas mirė ir nuo bado,
Nepasiekę Laptevų
Ar į kitas vietas.
Pavertė vergais,
Kad kirstų taigą,
Plukdytų sielius,
Surišę karnomis,
Žemės amžiname įšalę
Palaidojo tik mirusius,
Negiliame kape...
Gyviems liepė atsisakyti
Ir savo tikėjimo,
O kryželius pastatė artimieji,
Tokio pat likimo broliai,
Jų sesės iki šiolei
Gieda jiems raudas…
Tik nesakykite, jaunime,
Kad nežinojote istorijos,
Mokykloje per išvykas
Dainavom tremtinių dainas,
Bet viešumoje drauge tylėjome,
Sušaudytos paliko sielos
Iki pat kraujo žaizdos
Vis kasdien atsiveria,
Dar dreba balsas kalbantiems
Už tremtinius maldas...
Rašau nutilus vėjui,
Naktis už lango
Te supras.




Komentarų nėra: