2019 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Upėmis pasruvusi




Senovėj pasakose
Arba dainose
Nuotoliai buvo minimi:
Už aukštų kalnelių,
Tamsių girių,
Tūkstančio žingsnelių
Arba šimto mylių…
Keliaudavo žirgais,
Pakaustytais aukso pasagėlėmis,
Dar pasidžiaugdavo tymo balnais,
Sesučių austais rankšluostėliais,
Tokius visi svajonėse turėjo…
Surinkome jau metraščius,
Žirgai – tik „stainiose“,
Kartais paminimi vis atsargiau,
Šie žodžiai tampa svetimi,
Iš lenkiškų kupiūrų...
Dabar lėktuvai dangų skrodžia,
Nusitiesia iš jų uodegų
Balti garai, lyg dūmai,
Tarytum neišsivadėjusios pagirios
Viršum raudonų mūrų…
Gėrimės visokiais ir darbais,
Kurie nepriimtini lietuviui buvę,
O nesugrąžinsime nė posakių,
Sakytų atvirai,
Kokia graži mūsų tėvynė,
Upėmis pasruvusi.




Komentarų nėra: