Nelaimė – būti vienišam

Išaugusiam miške savam –

Greta kitų svyruoti – gera,

O nuneštai toli sėklelei – nesaugu,

Kad susirastų vietą,

Kur kyla iš po žemių

Gyva versmė, –

Gertum lig soties

Ir pasiliktų gera…

Medis – tai motina,

Atiduodanti vaikams,

Ką turi gera – žalius lapus,

Tvirtą kamieną,

Pasiimtą iš žemės,

Kantrybę augančiam šalia,

Kad neužgožtų saulės,

Kai senai vietos nebėra,

Nuleidžia ramiai galvą...

Kiek daug aplinkui – be žievės,

Nudegusių pakalnėse, –

Pagalba – vėjas,

Įsisukęs miškuose,

Atgyvenusius nuverčia…

Miškas – gyvybė,

Nuo pat šaknų pakyla šiluma,

Trąša naujam medeliui,

Šis pakartoja patirtį,

Kas gera, augdamas,

Žydėdamas ir sėklas berdamas.