Ramybės sala

Ramybė sieloje – saulėtekis,

Kai kiekviena sekundė –

Man skirta,

Ne visada ir norus,

Ne visas godas išpildo,

Džiaugiuosi iki sutemos

Šviesa…

Dvi akys dega,

Einu į ateitį per slėnį,

Vargstu į kalną lipdama,

Siūbuoja medžio šakos

Laikydamos mane,

Kas giminės pasėta,

Sugrįžta per vaikus,

Sapne…

Kaip ten bebūtų,

Kur eisime, keliausime,

Ramybės salą rasime

Tik savyje.