Ryto rasos lašas

Ačiū, kad esate

Kaip vėlai gegutė užkukavo,

Buvo pusiaudienis

Pavasario pabaiga…

Ėjau prie ežero

Saulės šešėliai

Mano žingsnius skaičiavo,

Kišenė – dar tuščia…

Paukštelis nepažįstamas dainavo:

„ Tu – ne viena tokia,

Aš išvedžiau ne vieną vadą,

O vaikų šalia nėra ’’…

Pakėliau nuo ramunės

Rasos lašą,

Gal jis ir ašara –

Tas pats?

Gegutė pritarė :

„ Tas pats’’.