2019 m. birželio 20 d., ketvirtadienis

Gerumo delnai





Oi, kaip seniai tave mačiau,
Kai vaikštinėjome po Vilnių,
Žinau visas vietas,
Kur čiulba paukščiai,
Voveraitės šildosi…
Kur plaukia gulbės,
Vedasi ir vaikelius, –
Jos turi tokią pačią,
Tik mažesnę širdį,
Bet ištikimi namams,
Tą jausmą reiškia tylomis,
Pažįsta mus,
Jeigu juos mylime…
Gerumo ir švelnumo –
Tiek daug delnuose:
Mažus sušildome,
Nušluotame ir ašaras daina,
Lietaus lašu pagirdome,
Pasilenkiame prie upelio
Ir jo kalbą girdime.
Kiek daug šviesos
Melsvame danguje,
O jis – čia pat,
Ežero veidrodyje atsispindi.





Komentarų nėra: