2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis

Kaimai



Nėra žemėlapyje kaimo,
Kuriame gimiau,
Nebėra ir pavadinimo,
Kuriame užaugau,
Pirmąjį sudegino karai,
Ištrėmė ir po karo antrąjį.
Nebėra trobos, kur mirė tėvas,
Jį laikiau ant rankų,
Niekas nesuburia prie stalo,
Niekas nesilanko...
Išardė bėgius į Rygą,
Kaliošų nevažiuoja, neperka, –
Su aukštakulniais vaikšto po gatves
Berlyno, Amsterdamo
Ar dar kažkur,
Laisvi kelionę renkasi...
Po Pirmojo Pasaulinio
Važiavo į Braziliją, Ameriką,
Į Sibirą, tik ne savo valia, po Antrojo,
Kaulai boluoja pakelėse,
Mirę ir nepalaiminti,
Be žvakės net per Vėlines...
Šiandien vėl neša kuprines,
Kas ten, anapus, mokslus kremta,
Kiti, palikę kaimuose vaikus,
Geresnio kąsnio trenkiasi,
O kaimai miršta
Ir nelaidojami, –
Tokį gavom palikimą
Nuo Pirmojo ir Antrojo,
Lyg tėvo testamentą,
Lietuviškai visas pasaulis,
Rodos, tekalba,
Rašome istorijas iš kunigaikščių.




Komentarų nėra: