Užaugo
ir susuko lizdą
Klajūnėlis
paukštis,
Aplink
– daug stagarų
Ir
samanų sausų,
Išskrido
rudenėjant,
Išsivedė
vaikus
Į
šiltuosius kraštus...
Parskrido
su keliais
Išlikusiais
sparnuočiais,
Apsuko
ratą
Ir
dabar tik praregėjo...
Koks
kraštas šis gražus!
Nuo
to ir amžiaus ciklas prasidėjo,
Čia
radosi daigiau lizdų,
Visur
klegėjo ir čiulbėjo
Nuo
vasaros balsų...
Po
keturiasdešimt metų
Miškas
ūgtelėjo,
Suspindi
akys ežerų,
Saulutė
ta pati į žemę
Vis
dar žiūri,
O ši
ir tebesaugo
Skrendančių
paukštelių plunksną,
Paliktą
prie lizdų...
Rašau
tokia, kurią radau,
Rašyk
ir tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą