Saulėlydis ant kalno

Vaikeli, nueik ant kalno

Ir pažiūrėk į vakarus,

Kur saulė leidžiasi, –

Čia skyniau vasarą gėles,

Liūdėjau, kai nuvyto

Pamerktos į vazą...

Saulė nesenstanti,

Tik aš senstu

Ir per status man kalnas,

Kur žiemą leidosi vaikai

Prieš daugel metų

Su manimi drauge...

O šiandien – tik ruduo

Ir lipk aukštyn

Kažkada pamintu taku,

Pajusk, kaip sudrebės širdis

Po daugel metų,

Kai nebebus manęs...