Žiedai

Nepamiršau jaunų dienų,

Lenkiu pirštus abiejų rankų,

Bet nebėra vestuvinio,

Graudu tik jį užlenkus...

Žiedai pražysta vėl pavasarį,

Jurginai iki vėlyvo rudenėlio

Savo galvas lenkia,

O aukso žiedas verkia

Per anksti numautas,

Lenkiu bevardį,

Kol užlenksiu mažąjį...