2017 m. spalio 10 d., antradienis

Mano gyvenimo vaizdeliai



Užaugau gausioje šeimoje, tokių buvo daugybė ir niekas net negalvojo, kad reikia apdovanoti ar kaip kitaip paremti. Šeima – tavo rūpestis ir tvirtovė. Čia išmoksti pareigos, doros, supratimo, kas galima, ko reikėtų saugotis ir vengti. Įgytos nuostatos lydi visą gyvenimą. Vaikystė ilga, kaip ir senatvė, o tas viduriukas, kaip sapnas prabėga...
Vyresnieji globojo ir saugojo mažesniuosius ir tėvams taip teko, todėl nesusimąstė, kad iš savo atžalų atima vaikystę, o šie irgi kitaip negalėjo, tik senatvėje sesuo, kai jau gulėjo mirties patale, pasakojo ir pasakojo, kaip antra sesuo užėmė jos lopšį, kaip trečias brolis, pasodintas į sterblę, visus reikalus ten atlikdavo, nes kelnytes užmaudavo tik paūgėjusiems. Nieko nekaltino, bet balsas išduodavo užslėptą skriaudą, todėl dilgtelėdavo mintis, kad ir aš jai niekaip negaliu atsidėkoti, nors ji buvo dvidešimt keturiais metais vyresnė.
Mama, išsekinta gimdymų, senatvėje liko be sveikatos ir beveik niekur iš kiemo neišeidavo. Kai baigiau studijas, ją pasiėmiau, bet jau sirgo vėžiu ir neilgai gyveno. Auginau du sūnelius, o niekam nerūpėjo ir mokykloje, kad jie maži, motina nesikelia iš patalo. Net paskutinę jos gyvenimo dieną turėjau su mokiniais linksminti šefų, vyno fabriko darbuotojų, vaikus, koncertuoti. Grįžau popiet, o mama mirė penktą valandą, - kaip dabar atsimenu.
Seseris irgi senatvėje prižiūrėjau, nes jutau pareigą, vis prisimindavau, kaip vyriausioji mane vedė pas gydytoją, buvau nusilpusi ir vis svaigdavo galva, kamavo pūslės uždegimai, kažkodėl gėda apie tai pasisakyti, skųstis. Pavėlavome į traukinuką, kuris dabar tik ekskursijas veža, o tada buvo vienintelė susisiekimo priemonė, arklio ne visada gausi, dirbdavo žmonės laukuose. Prisimenu, kaip bėgiais ėjome, bet spėjome pas vaikų gydytoją. Apžiūrėjo ir iškart nustatė - mažakraujystė. Išrašė kažkokio sirupo. Nieko nepadėjo, bet augau ir išaugau, sustiprėjau, o gal ir geriau pradėjome gyventi, nes visi buvo užaugę, dirbo, mokėsi.
Pasenau...Nesvarstau, gerai ar blogai gyvenimas prabėgo.

Ona Baliukienė


Komentarų nėra: