2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Užpūtus lempą


Nepatirti jausmai
Vilioja tik jaunystėje,
Vaikai į tėvų kambarį
Ne kartą pasižiūri
Ir pro durų plyšį...
Pasenus jau nelieka
Jokių paslapčių,
Nusišypsai raktui,
Spynai tris kartus...
Dažnai gaila svajonių,
Kai lempą užputi
Ir stovi vienišas
Prie savo lovos, –
Niekas nežiūri ir netikrina,
Kiek raktų pamestų,
Atsiminimai – tai gėla
Ant siaučiančių bangų.






Komentarų nėra: